LT EN RU

Periodonto gydymas

Periodonto ligų (kraujuojančių, pūliuojančių dantenų) gydymas


Daugiau kaip pusė visos žmonių populiacijos kenčia nuo periodontito. Tai viena iš dažniausių dantų praradimo priežasčių.

Periodontitas (pacientų dažnai vadinamas „parodontozė“) – liga, kurios metu uždegimas pažeidžia dantį supančius audinius: dantenas, periodonto raištį (jis dantį pritvirtina prie kaulo), danties šaknies išorinį apvalkalą – cementą ir žandikaulį. Jau seniai įrodyta, kad pagrindinės šios ligos priežastys yra paveldėtas polinkis ir prasta burnos higiena. Todėl labai svarbu išmokti tinkamai ir reguliariai valytis dantis, kad nesikauptų maisto likučiai, bei periodiškai atlikti profesionalią burnos higieną. Kraujuojančios dantenos, paslankūs dantys, blogas burnos kvapas, padidėjęs dantų jautrumas – tai įprasti periodontito požymiai.

 


Kokios periodontito priežastys?

 

Minkštas ir kietas dantų apnašas (akmenis) sudaro maisto likučiai ir bakterijų kolonijos. Netikslūs protezai ir plombos, susigrūdę dantys, prastas dantų valymas – puikios sąlygos kauptis apnašoms. Burnos ertmėje gyvena nuo 350 iki 500 rūšių bakterijų. Dauguma iš jų nepavojingos, bet kai kurios specifinės bakterijos ir jų veiklos produktai siejami su periodontito atsiradimu. Labai svarbu, kaip pats organizmas reaguoja į šias sąlygiškai nepavojingas bakterijas. Pacientai, turintys polinkį į periodonto patologiją, apydančio audinius praranda ir dėl bakterijų poveikio, ir dėl paties organizmo stipraus imuninio atsako.

Genetinio polinkio kol kas pakeisti neįmanoma, bet tinkama higiena galima sumažinti apnašų kiekį burnoje iki tokio lygio, kad vietinis dantenų imunitetas neleistų uždegimui išplisti į aplinkinius audinius.

Didelę reikšmę periodontito atsiradimui, eigai, sunkumo laipsniui turi sisteminės ligos (cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos ir kt.), mitybos sutrikimai, vitaminų stoka, hormoniniai sutrikimai, o ypač rūkymas.


Kokia periodontito eiga?

 

Kaupiantis minkštoms apnašoms prie dantenų vagelės po 2–5 dienų prasideda dantenų uždegimas – gingivitas. Jis kliniškai pasireiškia dantenų apie dantis paburkimu, paraudimu, skausmingumu ir kraujavimu. Nepašalinus minkštų apnašų uždegimas pradeda plisti: pažeidžiami danties šaknį kaule laikantys raiščiai ir pats kaulas. Griūvant apydančio kaului atsiranda dantenų perteklius – labai gilios dantenų vagelės, vadinamosios dantenų kišenės, kuriose dar labiau kaupiasi apnašos.

 


Kokie periodontito požymiai?

 

Svarbiausi periodontito požymiai: dantenų kraujavimas (gali nekraujuoti rūkantiems bei kai kuriuos medikamentus vartojantiems pacientams), pasikeitusi dantenų spalva iš balzganai rožinės į tamsiai raudoną, blogas burnos kvapas, dantų klibėjimas.


Kaip diagnozuojamas periodontitas?

 

Specialiu zondu matuojamas dantenų kišenių gylis. Normalus dantenų vagelės gylis yra 1–3mm. Panoraminė (visų dantų ir žandikaulių) rentgeno nuotrauka parodo, kaip dantys laikosi kaule(žr. dešinėje). Taip pat vertinamas dantenų kraujavimas, dantų paslankumas.


Kaip gydomas periodontitas?

 

Gydymo taktika priklauso nuo to, kaip toli pažengusi liga. Dažniausiai gydymo eiga susideda iš keleto etapų:

1. Pirmiausia šalinami beviltiški, t. y. stipriai uždegimo pažeisti, labai paslankūs dantys. Tokius dantis reikia šalinti kuo skubiau, kol jie nepadarė dar daugiau žalos aplinkinių dantų periodontui. Saugoti smarkiai infekuotus dantis tol, kol jie bent kiek laikosi burnoje, labai trumparegiškas požiūris. Kai tokie dantys iškrenta patys, lieka gilios duobės žandikaulyje, dėl to labai pasunkėja ir dažnai pabrangsta dantų protezavimas.

2. Profesionali burnos higiena – minkštų ir kietų apnašų (akmenų) valymas bei kiuretažas (uždegimo apimtų audinių šalinimas apie dantis). Per šias procedūras pašalinami po dantenomis, dantenų kišenėse esantys akmenys, nulyginami šiurkštūs šaknų paviršiai. Taip pat koreguojamos netikslios plombos ir dantų protezai, kurie sudaro sąlygas kauptis apnašoms ir sunkina išsivalymą. Higienos procedūros atliekamos per 2–4 vizitus (priklauso nuo periodontito sudėtingumo) įprastai nuskausminus. Pacientas mokomas pats taisyklingai ir gerai išsivalyti dantis. Jei periodiškai atliekamas profesionalus burnos valymas ir susiformuoja pakankami paciento asmeninės higienos įgūdžiai, tolesnio periodontito gydymo nebeprireikia.

3. Lopo operacija – chirurginė procedūra, atliekama po profesionalios burnos higienos, jei vis dėlto lieka labai gilių, neišvalytų dantenų sričių. Nuskausminus nuo dantų atitraukiamos dantenos, pašalinami uždegimo apimti audiniai, nuo šaknų nuvalomos apnašos. Po to dantenos priglaudžiamos prie dantų ir susiuvamos. Operacijos metu siekiama panaikinti dantenų kišenes, kad jose nesikauptų apnašos ir pacientas galėtų tinkamai pats išsivalyti.

4. Palaikomasis gydymas – tai rezultatų ilgalaikiškumo garantas. Labai svarbu, kad pacientas suprastų savo atsakomybę ir svarbą gydant periodontitą. Visos anksčiau aprašytos procedūros tik pašalina tai, kas apie dantis susikaupė dešimtmečiais, bet neapsaugo nuo tolesnio maisto likučių kaupimosi ir ligos atsinaujinimo. Jei per visus savo nugyventus metus pacientas įprato tik simboliškai valyti dantis, ar po susitikimo su gydytoju pasikeis jo įpročiai, priklauso tik nuo jo paties. Periodontitą, kaip ir visas kitas lėtines ligas, galima stabilizuoti tik tuomet, jei pacientas gerai suvokia, kad tai silpnoji jo organizmo grandis, kuria jis turi nuolat rūpintis ir laikytis atitinkamo gyvenimo būdo. Jei pacientas išmoksta kokybiškai išvalyti dantis, nuolat profesionalams patiki išvalyti burną, bakterijų kiekis uždegimui prasidėti nesikaupia ir liga stabilizuojasi. Profesionalios burnos ertmės higienos dažnį nustato burnos higienos specialistas pagal paties paciento gebėjimą palaikyti burnos sveikatą.



Specialistai Kontaktai Registracija internetu