Ar tikrai fluoras tik nuodas?

Viena iš pagrindinių mūsų klinikos veiklos sričių yra burnos ligų profilaktika. Burnos ligų profilaktika – tai kompleksas priemonių, taikomų ir klinikoje, ir, tai ypač svarbu, namuose. Burnos priežiūra namuose turėtų būti maksimaliai paprasta, greita, bet efektyvi. Ji neturėtų tapti kankinančia, daug galvojimo reikalaujančia rutina, kurios nuolat norisi išvengti. Vaistinėse ir prekybos centruose parduodamų priemonių įvairovė labai didelė. Todėl savo klinikoje atrinkome, mūsų nuomone, tinkamiausias. Svarbiausi atrankos kriterijai: mokslo patvirtintas efektyvumas ir pagrįstas natūralumas.

Natūralumas turi būti pagrįstas, kad netaptume žaliosios, ekologinės, tikrai daug gerų idėjų propaguojančios, bet vis dėlto komercijos aukomis. Pavyzdžiui, kokią dantų pastą pasirinkti: su fluoru ar be? „Žalieji“ pardavėjai sakys, kad fluoras – stiprus nuodas. Jis labai aktyvus halogenų grupės elementas, slopinantis organizmo fermentinę sistemą, pažeidžia kaulus, kartais net dantis ir pan. Remiantis šiuo teiginiu dantų pastos, neturinčios fluoro, siūlomos be išimties visiems, neatsižvelgiant į konkretaus asmens burnos būklę, – tokiam elgesiui tegalima taikyti liaudišką priežodį: „girdėjo varpus skambinant, bet nežino, kurioj bažnyčioj“. Iš tikrųjų fluoras yra nuodinga medžiaga, bet tik tuomet, kai suvalgomas didelis jo kiekis. Tuo tarpu naudojamas burnoje tris minutes, kol mes valome dantis, jis jokios toksinės reakcijos nesukels. Fluoras prisijungia prie danties audinių ir padaro juos žymiai atsparesnius kariesui. Tai senai įrodyta daugelio mokslinių tyrimų. O valant dantis tik befluorėmis pastomis karieso aktyvumas burnoje nemažėja. Befluorės pastos išvalo dantis, bet nesuteikia jiems didesnio atsparumo atlaikyti šiuolaikinius mitybos įpročius (žr. „Burnos ertmės ligų profilaktika“). Mes nuolat užkandžiaujame maistu, kuriame dominuoja angliavandeniai. Kad neliktų vietos nepagrįstoms spekuliacijoms, pabrėžtina, jog tai nepriklausomų ekspertų duomenys. Taigi fluorą reikėtų traktuoti ne kaip bendram, o kaip lokaliam naudojimui skirtą efektyvų vaistą nuo karieso. Kaip ir visi vaistai, jis turi padėti organizmui, turinčiam silpną, genetikos nulemtą grandį, kurios pats organizmas negali sutvarkyti. Kaip vaistas, jis turi būti vartojamas tinkamai. Svarbu, kad geriamame vandenyje fluoro kiekis nebūtų per didelis. Pastos su floru nereikalingos žmonėms, neturintiems jokių dantų pažeidimų arba turintiems tik protezus, įtvirtintus ant implantų. Vaikų dantys turi būti valomi befluorėmis pastomis tol, kol vaikai išmoksta jų nenuryti ir jas išspjauti. Įvertinus netyčinio nurijimo galimybę fluoro koncentracija pastose priklauso nuo vaiko amžiaus.

Svarbios ir kitos dantų pastų sudedamosios dalys: neturėtų būti gleivinę dirginančio natrio laurilsulfato, parabenų. Jei nustatyta periodonto patologija, rekomenduojamos įvairių vaistinių augalų pastos (pavyzdžiui, su arbatmedžiu, alijošiumi). Tad renkantis burnos profilaktikos priemones, reikėtų išklausyti ir specialistų nuomonės, kad įvertinę individualią burnos būklę jie padėtų rasti ekonomiškai efektyviausią sprendimą.